Luräwi
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Orakpachajj «Aru» tokew lurata. Juanan Evangeliopajj uca Arojj Jesuspachawa sas khanañchi (Juan 1:1-3).
💛Jan tucusir munasiña
Cuentajj janiw juzgawimp kalltquiti, jan ucasti munasiñamp wartat luratat orakempiwa.
«¿Cunats Diosajj jucha lurañ atir jak luräna? ¿Janicha jan lurañ juc'amp wali ucax?»
Diosajj orakpach ucatsti jak janiw cuna pisitap laycu luräquiti, jan ucasti wartat munasiñapampiwa. Jakeru Diosampi mayachasir jakjam lurañajja, pachpa, munasiñawa. Ucatsti jucha mantañasa janiw Diosan khespiyañ amtäwipata ancjjanquiti (Efesios 1:4-5). Bibliian nayrïr escenapajj janiw juzgawiquiti, jan ucasti munasiñawa.
▸ Juc'amp uñjañataqui
Bibliiajj janiw mä filosofía amuyt'awimp kalltquiti, jan ucasti mä khanañchäwimpiwa: «Take cunan kalltäwipanjja Diosajj…». Orakpachajj janiw inaquit utjcänti, jan ucasti mä jakjam Diosan luräwipawa.
- Diosan uñtapa · take luratanac taypitjja, jakequiw Diosaru uñtañaru luratäna, jupar uñt'añataqui ucatsti orakpach uñjañataqui.
- Samaña · pakallku uru samañajj take cuna phokhata ucatsti sumancañan (shalom) utjatap uñacht'ayi: «walïnwa».
- Edén · jan p'akisitan orakpacha, cawcatï Diosampi jakempi mayachat sarnakapcäna.
Jucharu jalanta
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Jan walt'awi tucuyatat catjjar churat evangelion nayrïr arust'awipa: «warmin wawapa» asiron p'ekep takjjatani — ucasti Jesusawa (Génesis 3:15; Romanos 16:20; Gálatas 4:4).
💛Jan tucusir munasiña
Jakejj juchachasiwi pachpa, Diosajj uca chekapach khespiyaw arust'i.
«¿Mä acharar mank'at quertasiñataqui alsuwi ucatsti jiwaña catokaña? ¿Janicha Diosajj wali khoruquix?»
Edenat alsuwejj juzgawi ucatsti khuyapayasiñaraquïnwa. Diosat jaljtat uca p'akisit qhitïpan jacañ acharar mank'asisin wiñayataqui jacasm ucax, wiñayataquiw t'akhesiñan quertasispa (Génesis 3:22). Jiwaña churañajj cutt'añ thaqui jist'arawayïnwa; ucatsti uca chekapach Diosajj mä Khespiyiri arust'i (Génesis 3:15). Juzgaw taypinjja niyaw munasiña utjäna.
▸ Juc'amp uñjañataqui
«Diosjam tucuñ» munasin jan istjasiñapatjja, juchajj orakparu mantani. Acan achupasti janiw mä leyi p'akisiñaquiti, jan ucasti jakthapiñ p'akisiñawa.
- P'akisit chinunaca · Diosampi (imantasiwi), maynimpi (juchanchasiwi) ucatsti orakempi (kichca ch'amampi).
- Jiwaña · «jiwapuniätawa» sas yatiyäwejj chekanchasi.
- Génesis 3:15 · ucampis juzgañ taypinjja, khespiyañ arust'awejj nayrar churata. Yatiñaninacajj acaru «protoevangelio» (nayrïr evangelio) sas sutiyapjje.
Awquinaca
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
«Take familianacaw bendicitäpjjani» sas arust'awejj Jesusan phokhasi, jupasti Abrahaman wawapawa (Gálatas 3:16).
💛Jan tucusir munasiña
Diosajj jan wakisir jaki nayar thaqui, sutipat jawsi, ucatsti mä bendición jawiräm tucuyi.
«Abrahamajj jach'a iyawsañap laycuw ajllita; ¿janicha take Bibliian jakenacapajj ñancachañ ch'amaninacaquix?»
Abrahamasa k'ari ucatsti pachi, Jacobasti mä sallka chachänwa. Diosajj janiw «wakiscir» jakenac jawscänti, jan ucasti pantjasir jakenac munasiñapampi jawsi. Ajllin laycupasti janiw jupanacan sumankañapänti, jan ucasti Diosan cheka munasiñapänwa (Deuteronomio 7:7-8).
▸ Juc'amp uñjañataqui
Diosajj take jaken jan walt'awipjja mä jaki, Abraham, jawsasaw apanucuñ kallti. Chuymapasti pacto (arust'awi): mä jach'a marca, mä orake ucatsti «take familianacataqui bendición».
- Iyawsaña · Abrahamajj jan uñjat arust'aw iyawsi, ucatsti cheka jakjam tupusiwayi (Génesis 15:6).
- Isaac Jacob ucatsti · arust'awejj qhepa wila masinacar pasi; Jacob (Israel) tunca payan ayllunacan awquipawa.
- José · jilanacapaw aljawayapjje ucampis apnakirïru aptata — «Diosaw uca jan waljja asquiru tucuyjje» (Génesis 50:20).
Egiptot mistuwi wasarana
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Pascuajja, cawcansa cordero wilapaw jiwañ apsuwayi ucajja, Jesusaru uñacht'ayi, jiwasan «Pascuasaru», jiwasan lanti cruzar warcuntata (1 Corintios 5:7).
💛Jan tucusir munasiña
Esclavo marcan kachakawip ist'i ucatsti jupapacha khespiyiri aynacht'anini.
«¿Janicha leyejj (camachinaca) khespiyañataqui phokhañasaki uca mä yant'awi jan ucax mä wakisiñax?»
Diosajj leyi churañ nayrar khespiyäna. Tunca Camachinacasti mä khespiyañ khanañchäwimpiw kallti: «Nayätwa juman Tatitu Diosamajja, nayaw Egiptotjja apsunsma» (Éxodo 20:2). Leyejj janiw «khespiyatañatak phokham» sañäquiti, jan ucasti niya munasiñampi khespiyat marcajj cunjam jacañapsa uca mä munasiñ irpawiwa (Deuteronomio 7:7-9). Wiñayaw munasiñajj nayraqui; istjasiñasti achuparaqui.
▸ Juc'amp uñjañataqui
Antiguo Testamenton jach'a khespiyäwipa. Esclavo Israelajj Diosan ch'amapampiw khespiyatäjje, ucatsti jupan marcaparu tucuyata.
- Pascua · cordero wilampi punkup macatatat utajja jiwañat khespiyata; qhep take luktawinacan uñtapa.
- Wila Lamar · cawcatï thaquejj tucu ucan khespiyäwi; «mä toker makhatañajj» machaka kalltäwin uñtapaw tucu.
- Sinaín pactopa · Camachinac toke Diosan marcapjam jacañ yatipjje.
- Tabernáculo · sarnakir templo cawcansa Diosajj marcap taypin jaki — «Emanuelan» nayrïr uñtapa.
- Pä tunca mara · jan istjasiñ laycu mä wila masejj wasarana sarnaki, ucampis Diosajj maná ucatsti k'oñ qenaya nina utcatatampiw jak'ancäna.
Atipjawi jueces
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Rutan wila masipat David juti, ucatsti Davidan wila masipat Jesús juti (Mateo 1). Take ch'ajwa taypinsa, Mesíasan wila masipajj sarascaquiwa.
💛Jan tucusir munasiña
Wasitat wasitat jaytata ucampisa, sapa cuti jacapcäna ucapachaw mä khespiyiri qhiti ucatsti wasitat sayt'ayi.
«Canaanan atipjawejj mä jan khuyat jiwariñänwa; Antiguo Testamenton Diosajj chekpachansa khoruwa.»
Acajj mä ch'ama tema cawcatï mä arumpi jan kollasitäquis ucawa ucatsti yatiyañaw wakisi. Ucampis Bibliiajj janiw inacat colerasiw uñacht'ayquiti, jan ucasti walja patac maranac juc'amp jan wali (wawanac luktasiñ catusina) qhepat, walja pacientaña qhepat juzgawjamaw uñacht'ayi (Génesis 15:16; Deuteronomio 9:4-5; Levítico 18:24-25). Diosajj janiw juzgañar jankacquiti, ucatsti qhititï juparu cutti ucanacjja cusisitaw catoki, yakha marcan jakesa, Rahab Rut jamä (Josué 6:25; Rut 4:13-17).
▸ Juc'amp uñjañataqui
Josuén apnakatapanjja arust'at oraker mantapjje, ucampis utt'asajja niyaw Diosjja armapjje. Jueces librojj uca pachpa lurawiw wasitat wasitata.
- Jucha lurawi · jucha → t'akhesiyawi → jacha → mä juez khespiyi → wasitat jucha, sapa cuti juc'amp jan wali.
- Juecesnaca · Gedeón, Sansón, Débora… mä juc'a tiempotaqui khespiyirinaca, jach'anaca ukampis walja pantjasirinaca.
- Rut · ch'amac tiemponjja iyawsañ k'ajiri; mä yakha marcan warmejj Davidan (ucatsti Jesusan) wila masiparu mantani.
Mayachat reino
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
«Wiñay tronojja» Jesusan phokhasi, Davidan wawapana — ucatwa «Davidan Wawapa» sas sutiyata (Lucas 1:32-33; Mateo 1:1).
💛Jan tucusir munasiña
Jalantat David jan jaytcaspa; jupa toke mä wiñay rey arust'i.
«Davidajj jan pantjasir ch'amaninwa; ucatwa «Diosan chuymaparjam jake» sas sutiyapjjäna.»
Davidajj mä yakha warmimp quertasi ucatsti jiwariñacama luri. «Diosan chuymaparjam jakejj» janiw jan pantjasir sañ munquiti, jan ucasti qhititejj juchap jan imantcänti, chuymapach arrepentisi ucatsti wiñayaw Diosaru cuttäna (Salmo 51). Diosan munasiñapajj janiw wali jalantqui ucsa jaytarpäquiti.
▸ Juc'amp uñjañataqui
Israelan wali suma tiempopa, quimsa reyin apnakatapana.
- Saúl · marcan mayit nayrïr rey; suma kalltäwi, ucampis jan istjasitap laycu jaytata.
- David · «Diosan chuymaparjam jake». Goliat atipji ucatsti Jerusalén marcap capital lurasi. Mä jach'a jucha luri (Betsabé), ucampis chuymapach arrepentisi (Salmo 51).
- Davidampin pactopa (2 Samuel 7) · Diosajj Davidan reinopa wiñayataqui utt'ayañ arust'i — Mesíasan suyañan chekpach saphipa.
- Salomón · yatiñ kollanenjja kamiripiniraqui templo Jerusalén lurawayi, ucampis tucuyar ídolonacar mantani.
Jaljat reino
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Aca tiemponjja profetanacajj jutiri Mesías juc'amp khanapach yatiyapjje (Isaías 9:6; Isaías 53).
💛Jan tucusir munasiña
Jupar jiqhañchir marcaru profetanac qhiti, mayisisa: «Cuttanipjjam, mira».
«Profetajj jutiri uru yatïr layka qarariwa; Antiguo Testamenton Diosajj coleraquiwa.»
Profetan chuymapajj janiw «jutiri yatiñäquiti», jan ucasti Diosan llaqui jachapawa: «cuttanipjjam, mira». Juzgaw yatiyäwisa janiw t'unjañ thaququiti, jan ucasti cuttayasaw jacayañ thaqui — «janiw nayajj khoru jaken jiwañapjja muncti» (Ezequiel 33:11).
▸ Juc'amp uñjañataqui
Salomonan wawapan tiempopanjja reinojj jaljasi: aljjir Israel reino (tunca ayllunaca, capital Samaria) ucatsti aynach Judá reino (pä ayllunaca, capital Jerusalén).
- Israel (aljjir) · take reyinacapajj ídolonacar serviwapjje; 722 a. C. Asiria nayrakatapan t'unjasi.
- Judá (aynach) · Davidan wila masipajj sarasqui, Ezequías Josías jamä juc'a asqui reyinacampi, ucampis takpach aynacht'asi.
- Profetanaca · Elías, Amós, Isaías, Jeremías «¡cuttanipjjam!» sas jacharapjje. Mesíasat profeciajj acan juc'amp utji (Isaías 53an «t'akhesir serviripa»).
Exilio
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Wali jan walt'añ taypinjja Jeremiasajj mä «machak pacto» arust'i (Jeremías 31:31) — ucasti pachpa pacto cawctï Jesusajj qhepa manq'añan utt'ayqui ucawa.
💛Jan tucusir munasiña
Exilion wali ch'amac orakecamasa jupanacampi aynacht'i ucatsti machakachawi arust'i.
«Exiliojj Diosajj Israel takpach jaytarpäwayi uca uñacht'ayi.»
Exiliojj janiw jaytarpäwiquiti, jan ucasti mä Awquin munat wawaparu yatichäwi ucatsti k'omachäwiraqui (Hebreos 12:6). Diosajj janiw saracänti; exilio taypin Danielampi jak'ancäna ucatsti arust'i: «yatiractwa cuna amtäwinacatejj jumanacataqui utjquitu ucanacjja, uca amtäwinacasti jumanacan asquinacamataquiwa… uqhamat khepa urunacanjja wali suma jacasipjjañanacamataqui, suyt'añanacansa phokhantataraqui» (Jeremías 29:11).
▸ Juc'amp uñjañataqui
Yatiyäwinacajj chekanchasi. Templo nakhi ucatsti marcajj Babiloniaru irpata — orake, rey ucatsti templo aptata: take taypin aynachankañapa.
- Pä t'unjasiwi · Israel (Asiria, 722 a. C.) ucatsti Judá (Babilonia, 586 a. C.).
- Daniel · ídolot reyin utapansa iyawsañ uñacht'awi (leones lojo); «wiñay reino» jutiri uñjäwi uñji.
- Mä suyt'añ k'ajiri · waña ch'akhanac jacatatasiwip uñjäwi (Ezequiel 37) ucatsti Jeremiasan «machak pacto» ch'amaca taypin jutiri uru uñacht'ayi.
Exiliot cutt'awi
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Malaquías, Antiguo Testamenton tucuyïr libropa, Mesíasan thaquip wakichiri mä apiri arust'isaw tucuyi: «Apirijjwa qhitanta» (Malaquías 3:1).
💛Jan tucusir munasiña
Wasitat wasitat pantjasir marcatsa arust'awip janiw aytarpäquiti, jan ucasti wasitat sayt'ayi.
▸ Juc'amp uñjañataqui
Persia rey Ciron camachipat (538 a. C.) cutt'awejj kallti. Quimsa cutiw cutt'anipjje ucatsti t'unjat cunanac wasitat sayt'ayapjje.
- Zorobabel · templo wasitat sayt'ayi (516 a. C. tucuyata).
- Esdras · Aru wasitat yatichi ucatsti iyawsañ jactayi.
- Nehemías · Jerusalén perqhanac patunca payan urun sayt'ayi.
- Ester · Persian judíonac tucjañat khespiyi — «aca horataquisa qhitis yati».
- Sarascir munäwi · templojj sayt'i, ucampis janiw Davidjam reyejj utjquiti. Marcajj Mesías suyt'i.
Amukt'at maranaca
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Take aca «escena wakichañajj» Diosan luräwipänwa, Jesusajj «tiempo phokhasiwiparjam» jutañapataqui.
💛Jan tucusir munasiña
Pä pataca tunca amukt'at maranacansa, jan uñjata, khespiyañ thaquip wakichäna.
«Pä pataca tunca marachjani jan arumpi quertasajj, ¿janicha Diosajj saracäna jan ucax samascäna?»
Amukt'awejj janiw jan utjañaquiti. Jupajj janiw parlcänti ucaquiwa, ucampis uca take tiempon reinonac, arunac, thaquinac unuqtayäna khespiyañ escena wakichañataqui. Wali amukt'at chekanjja, Diosajj munasiñampi juc'amp wali luräna (Gálatas 4:4).
▸ Juc'amp uñjañataqui
Malaquiasat Nuevo Testamentocama, pä pataca tunca marachjaniw machak Kellkata (profetanaca) jani. Ucampis historian qhepapanjja Diosajj evangelion thaquip wakichäna.
- Reinonac turcasiwi · Persia → Grecia (Alejandro, 333 a. C.) → Ptolomeo Seléucida ucatsti → Macabeonacan jiljatäwipa (167 a. C.) → Roma (63 a. C.).
- Griego aru · Alejandron atipjäwipajj griego arojj take arur tucuyi; Antiguo Testamentojj griegoru jaqhocatata (Septuaginta), evangelion jankaki yatatañapataqui thaqui jist'arasina.
- Roman thaquinacapa sumancañapa · suma luratat thaquinaca ucatsti «Pax Romana» misiontaqui thaqui tucu.
- Sinagoga partidonaca · sinagogan yatichañajj saphintasi; fariseonaca saduceonaca alsupjje; ucatsti Mesías suyt'añajj phokhasi.
Jesusajj juti
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Warmin wawapa (escena 2), Abrahaman bendiciónapa (3), Pascuan corderopa (4), Davidan wiñay reyepa (6), machak pacto (8) — take mä sap Jesusan phokhasi: jiwasan chekpach profetasa, sacerdotesa, reysa.
💛Jan tucusir munasiña
Jiwasajj juchararäscapctan ucapachaw Yokap qhitani ucatsti pachpa jacañap loktawayi.
«Jesusajj suma camachi yatichirinac taypin mä juc'aquiwa; cruzajj mä llaqui atipjayasiñänwa.»
Jesusajj Diospachatwa sasaw khanañchi (Juan 8:58), ucatsti cruzajj janiw mä jan amtat jan ucax atipjayasiñäquiti, jan ucasti wakichat munasiñawa. Janiw ch'amampi irpcatatäquiti, jan ucasti pachpa munasisaw jacañap loktäna (Juan 10:18). «Janiw juc'ampi jach'a munasiñanejj utjcaspati cawquïritejj amigonacap laycu jacañap apt'asquis ucat sipanjja» (Juan 15:13).
▸ Juc'amp uñjañataqui
Amukt'awejj p'akisi; Arust'atajj juti. Pusi Evangelionacajj Jesusan jacañapa, jiwañapa, jacatatäwipa pusi tokenacat khanañchapjje.
- Encarnación · Diosajj jake tucu (Emanuel, «Dios jiwasampi»), Belenan alt'at chekapana.
- Qollasäwi · Diosan reinop yatichi, usutanac kollani, juchararanac jawsi. «Qhititï nayaru uñjituchijj, Awquiruw uñji.»
- Cruz · jan walt'awin (escena 2) apanit jucham jiwañ chanip jiwasan lanti phokhi. Chekpach Pascuan corderopa.
- Jacatatäwi · quimsïr urun jacatatasajj jucha, jiwaña, Satanasan ch'amap p'akiji — niya cruzanpach «take ajayunacan ch'amanacaparojj atipjawayi» (Colosenses 2:15).
Ucatwa Jesusajj jiwasan chekpach profetasawa (Diosaru thaqui uñacht'ayistu), jiwasan chekpach sacerdotesawa (pachpa janchipampi juchanac pampachi), ucatsti jiwasan chekpach reysawa (jucha, jiwaña, Satanás atipjasaw wiñayataqui apnaki).
Iglesia kallti
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Aca cuentajj jichhürcamaw sarasqui. Bibliiajj Jesusajj wasitat jutani ucatsti take cuna machakachani sas arust'isaw tucuyi (Apocalipsis 21).
💛Jan tucusir munasiña
Catoktan uca munasiñjja, jichhajj take orakeru wartañataquiw qhiti.
«Iglesiajj jan pantjasir jakenacan mä religión club, jan ucax mä utaqui.»
Iglesiajj janiw «phokhat kollananacan» mayachawipäquiti, jan ucasti perdonat juchararanacanwa. Apóstol Pablosa «juchararanacar khespiyiriw juti, ucanacatsti nayaw nayrïrïtjja» sas qhanañchi (1 Timoteo 1:15). Nayrïr iglesiasa sallkasiwayi ucatsti pantjasiwayiraqui (Hechos 6:1; 1 Corintios 1:11). Janiw jacha chekäquiti, jan ucasti catoktan uca munasiña apaski uca jakenacawa (Juan 13:34-35).
▸ Juc'amp uñjañataqui
Jesús alajjpacharu mistjja qhepatjja, arust'at Ajayujj Pentecostesan juti ucatsti iglesia yuri. Evangeliojj wali jankaki yatatasi.
- Pentecostés · Ajayu toke, ajjsarat discipulonacajj ch'amani khanañchirir tucupjje.
- Pedro · Jerusalenan judíonacar evangelio yatiyi.
- Pablo · perseguidorat apóstolaru, gentil orake tuqui iglesianac sayt'ayi ucatsti cartanac kellki.
- Orake tucuyacama · Jerusalén → Judea → Samaria → Roma. Abrahamar churat «take familianacat» arust'awejj chekanchasi.
- Ucatsti jiwasa · cuentajj janiw tucuquiti; Jesusan cutt'aniwiparu ucatsti machak alajjpach machak orakeru saraski.
Machakachawi
🧵Jesusaruw uñacht'ayi
Nayrïr luräwin Edenapajj tucuyar «Machak Jerusalén» tucusaw machakachata. Diosajj marcapampi wiñayataquiw jaki — Emanuelan phokhatapa (Apocalipsis 21:3; Mateo 1:23).
💛Jan tucusir munasiña
Tucuyar take jachanac picharani ucatsti take cuna munasiñampi machakachani.
▸ Juc'amp uñjañataqui
Bibliiajj janiw iglesia tiempon tucuquiti. Tucuyïr librompa, Apocalipsis, Jesusajj wasitat jutani ucatsti take cuna tucuyani sas uñacht'ayi.
- Cutt'aniwi · arust'at reyejj jach'a cancañampi cutt'ani.
- Tucuyïr atipjawi · Satanás jiwañampi wiñayataqui t'unjata, ucatsti Cristojj reyinacan Reypaspjam apnaki (1 Corintios 15:25-26; Apocalipsis 20:10).
- Juzgawi jacatatawi · take jan walejj askichata, ucatsti jiwatanacajj jacatatata.
- Machak alajjpach machak orake · jucha, jiwaña, jacha ucatsti usuyasiñajj wiñayataqui chhaqhi (Apocalipsis 21:4).
- Machakachat Edén · kalltäwit sipan suma «Machak Jerusalenana», Diosajj marcapampi wiñayataquiw jaki — take Bibliian saraski uca chekapa.
Ucatwa jichhajj «niya, ucampis janira» tiempo: Jesusanjja khespiyañajj niyaw phokhasi, ucampis phokhatapasti janiraw suyaski.